Praleisti ir eiti į turinį

Akvilina Cicėnaitė

  • Pradžia
  • Apie
  • Knygos
  • Vertimai
  • Susisiekti

Naujausi įrašai

  • Matomos ir nematomos Sidnėjaus ribos
  • Knygos anatomija: „Kad mane pamatytum“
  • Sapnuoti sniegą
  • Dvasių namai
  • „Kad mane pamatytum“ – Metų knygos rinkimuose
  • Laikas pasakoti istorijas
  • Kad mane pamatytum
  • Paskutinis vasaros mėnuo
  • Įsivaizduojami miestai
  • Mėlynasis banginis

Kategorijos

  • Apie gyvenimą svetur (27)
  • Apie keliones (4)
  • Apie literatūrą (18)
  • Apie visa kita (6)

Instagram: akvilina.cicenaite

Kur gyvenčiau, jei būčiau gimusi Sidnėjuje? Kokiam socialiniam sluoksniui priklausyčiau, jei būčiau ne atvykėlė, kuri tik kuria savo tapatybę šiame mieste? Sidnėjus, kaip ir bet kuris pasaulio didmiestis, yra daugiaveidis, daugiasluoksnis. Turistiniuose bukletuose nekalbama apie skurdą, gyvenimą gatvėse. Nekalbama, kad skurdas gali būti paveldimas, kad šalies istorija atsispindi ir nusikaltimų statistikoje; nors sudarantys tik tris procentus visos Australijos populiacijos, aborigenai sudaro beveik trisdešimt procentų įkalintųjų. Šie skaičiai atspindi ydingą šalies praeitį, iš kartos į kartą besinešamos prievartos įspaudus, traumas, su kuriomis dar tik bandoma dorotis.
Vis kartoju, kad Australiją sudaro daugybė australijų. Tą patį galiu pasakyti ir apie Sidnėjų – šį miestą sudaro daugybė miestelių, didesnių ir mažesnių kaimynysčių, visos jos skirtingų veidų bei spalvų. Ikoniškasis Sidnėjaus simbolis – plieninis arkinis tiltas per uosto įlanką, kurio metalinė arka yra aukščiausia pasaulyje – jungia centrinį verslo rajoną su šiaurine miesto dalimi. Įlanka dalija miestą į dvi dalis, šiaurinę ir pietinę, bet tai – ne vienintelė jo perskyra. Vadinamoji latte line, arba latės kavos linija, dalija Sidnėjų į šiaurės bei rytų ir pietų bei vakarų rajonus, ir šiame pavadinime užkoduota socialinė nelygybė, miesto atskirtys. Šios atskirtys – ne tik geografinės, bet ir socialinės, ekonominės, kultūrinės. Latės linija brėžiama nuo Sidnėjaus oro uosto link Paramatos ir toliau į vakarinius priemiesčius, anksčiau laikytus darbininkų klasės rajonais, kur dar ir dabar pigesnis nekilnojamasis turtas, bet kartu mažiau darbo galimybių, neretai – ir didesnis nusikalstamumas. Čia, vakariniuose priemiesčiuose, neretai apsigyvena naujieji migrantai iš Azijos šalių, čia nekilnojamąjį turtą perka ir jaunos šeimos, norinčios vaikus auginti name, bet negalinčios jo įpirkti arčiau miesto ir pakrantės. Kuo toliau nuo vandenyno, tuo įnoringesni orai: vasarą temperatūra įkaista virš keturiasdešimties, žiemą čia būna keliais laipsniais šalčiau.
Tik atsikraustę į Sidnėjų įsikūrėme būste viršutiniame aukšte su didžiule terasa, iš kur vakarais galėjai stebėti saulėlydžio spalvomis liepsnojančius centro dangoraižius, o naktimis girdėti tolumoje gaudžiantį Anzac tiltą. Vasaros dienomis terasa įkaisdavo tiek, kad negalėjai vaikščioti basomis, ir nuo pat ryto pasipildavo lankytojai – rėksmingi, įžūlūs daugiaspalvių loriketų būriai. Paukščiai tūpdavo ant turėklų, ant pečių, veldavosi į plaukus ir lesdavo iš rankų.

aukcionas

aukcionasAustralijanamaiSidnėjus

Aukcionas, arba australiško namų pirkimo ypatumai

Sako, Australijos nacionalinis sportas yra regbis ir kriketas. Bet ne tik. Mėgstamiausia australų sporto šaka yra nekilnojamasis turtas. Ir pastaraisiais metais ši sporto šaka virto tikra beprotybe. Skaityti toliau →

Komentaras 2018-09-172020-12-31 Akvilina Cicėnaitė
Blogą talpina WordPress.com. | Sukūrė: WordPress.com.
Atšaukti

 
Loading Comments...
Komentaras
    ×