Lauren Groff „Matrix“ (Baltos lankos, 2022)

Eina 1158-ieji. Septyniolikmetė Marija, kilusi iš Prancūzijos, pernelyg keista, kad pritiktų karalienės Eleonoros dvare. Ji aukšta, tikra milžinė, atšiauriame veide – nė lašo grožio, tik nuovokumas ir aistra. Ji moka keturias kalbas, yra sumani ir talentinga, tad paskiriama vargingos abatijos Anglijoje vyresniąja. Iš pradžių gyvenimas abatijoje jai atgrasus. Bet, nors giliai širdyje ilgisi savo meilužės tarnaitės Sesilės ir didžiosios meilės karalienės Eleonoros, Marija galiausiai randa ramybę tarp seserų.

Kilusi iš garsios kovingų ir nuožmių moterų karžygių šeimos, Marija pasiryžta pakeisti skurdų ir negandų kupiną abatijos moterų gyvenimą. Ji ima joms vadovauti ir tampa jų Matrix – motina. Save ir savo seseris Marija bandys išvesti iš tamsos, apsaugoti nuo priešų, apdovanoti turtais ir galia.

„Matrix“ – drąsi moterų meilės, atsidavimo, galios ir aistros vizija. Savitas ir poetiškas pasakojimas apie utopinio moterų pasaulio kūrimą. Sykiu – laisva XII a. gyvenusios pirmosios prancūzų poetės Marijos Prancūzės gyvenimo istorijos interpretacija.

Sue Monk Kidd „Troškimų knyga“ (Alma littera, 2022)

Aš esu Ana. Aš buvau Jėzaus iš Nazareto, Juozapo sūnaus, žmona.

Ana – mergina iš turtingos šeimos. Ji maištinga ir ambicinga, nepasiduodanti ieškotoja, kurios protas smalsus, o dvasia drąsi, tačiau gyvena laikais, kai iš moterų laukiama tik nuolankumo ir palikuonių. Ana nesitaiksto su šia neteisybe ir randa, kaip slapta ne tik skaityti, bet ir rašyti. Ji talentinga pasakotoja, o jos istorijos – skaudūs užmirštų ir balso neturinčių moterų gyvenimai. Susitikusius Aną ir Jėzų vieną prie kito traukia idėjos, dvasinis pasaulis ir filosofija. Šis supratingas, šiltas vyras ne tik leidžia išsilaisvinti Anos protui, bet ir pažadina jos širdį. Tačiau veržlus Anos būdas dažnai jai kelia pavojų ir vieną dieną, baimindamasi dėl savo saugumo, ji pabėga iš Nazareto.

„Troškimų knyga“ paremta kruopščiais istorijos tyrinėjimais ir parašyta su pagarba Jėzaus gyvenimui, susitelkiant į jo žmogiškumą. Tai įkvepiantis pasakojimas apie vienos moters drąsą kovoti už laisvę atsiduoti savo aistrai ir išnaudoti savo potencialą tokiais laikais ir tokioje kultūroje, kur ją stengiamasi nutildyti.

Glennon Doyle „Nesutramdyta“ (Baltos lankos, 2021)

Visą gyvenimą Glenonė buvo „teisinga“ mergaitė, dukra, draugė, žmona, moteris, mama. Ji klausėsi, kas jai sakoma, ir sekė tuo, kuo buvo liepiama sekti. Nors viduje nuolat jautė kankinantį neteisybės jausmą, iš visų jėgų stengėsi užgniaužti kylantį nepasitenkinimą. Bet vieną dieną viskas pasikeitė: renginyje, kur turėjo pristatyti netrukus pasirodysiančią knygą, Glenonė sutiko savo gyvenimo meilę – karjerą baigusią futbolininkę Ebę, ir galvoje aiškiai, ryžtingai išgirdo save tariant: „Štai ji.“ Pirmą kartą žodžiai, pakeisiantys visą tolesnį Glenonės gyvenimą, nebuvo primesti iš išorės, o kilo jai pačiai iš vidaus. Ir ją išlaisvino.

Įkvepianti Glennon Doyle prisiminimų ir patarimų knyga „Nesutramdyta“ skaitytojams atskleidžia, kaip laimė ir ramybė mus užplūsta, vos tik nustojame elgtis pagal kitų mums primestas taisykles ir lūkesčius, ir trumpomis atviromis kasdienio gyvenimo istorijomis perduoda kiekvienai moteriai būtiną išgirsti žinutę: nustok pataikauti, pradėk gyventi. Nes, kaip teigia autorė, „kuo drąsesnės esame, tuo geriau mums sekasi.“

 

Alice Hoffman „Praktinė magija“ (Sofoklis, 2021)

Daugiau nei du šimtus metų Ovensų šeimos moterys būdavo kaltinamos dėl visko, kas tik miestelyje nutikdavo blogo. Ši dalia nuo mažens lydi ir našlaites seseris Džilianą su Sele – skirtingas kaip diena ir naktis. Vaikai mokykloje jas pravardžiuoja raganomis ir nieko čia keisto: mergaites niūriame name augina visuomet juodai vilkinčios tetos, į kurias miestelio moterys kreipiasi pagalbos, kai meilės reikalai rodosi beviltiški… Užaugusios seserys pasuka skirtingais keliais – širdžių ėdikė Džiliana skuba pasprukti kuo toliau nuo gimtojo miestelio, o tvarkinguolė Selė ir toliau gyvena su tetomis, išteka ir susilaukia vaikų. Tačiau kartais likimas būna nulemtas iš anksto ir čia nepadės jokie burtai. Netekusi mylimo vyro, patyrusi, kad jos dukterų miestelyje lauks atstumtųjų likimas, Selė išsikrausto gyventi į Niujorko priemiestį – toliau nuo sodo rupūžių, juodų kačių ir magiškų užkerėjimų.

Naują gyvenimą susikūrusi Selė jaučiasi patenkinta, kol vieną dieną ant jos durų slenksčio išdygsta nutrūktgalvė Džiliana. Ji patekusi į rimtą bėdą, kuriai išspręsti prireiks viso Ovensų moterų sumanumo, drąsos, ryžto ir – be abejo – gero žiupsnio magijos. Ar seserims pavyks išsivaduoti iš pražūtingo likimo gniaužtų, ar jos galų gale suras ramybę ir tikrą meilę?

Bernardine Evaristo „Mergaitė, moteris, kita“ (Alma Littera, 2020)

Nuo Niukaslo iki Kornvalio, nuo dvidešimto amžiaus pradžios iki dvidešimt pirmo amžiaus pirmųjų dešimtmečių – „Mergaitė, moteris, kita“ pasakoja apie dvylikos veikėjų keliones per Britaniją ir per pastarąjį šimtmetį. Jos visos ko nors ieško – bendros praeities, netikėtos ateities, vietos, kurią galėtų pavadinti namais, vietos, kur galėtų pritapti, mylimo žmogaus, prarastos motinos, prarasto tėvo, spindulėlio vilties.

Sąmojinga, jausminga, kupina balsų, kurie neretai laikomi kitų balsais, ir parašyta novatoriška iš poezijos pasiskolinta forma, „Mergaitė, moteris, kita“ yra polifoniškas socialinis romanas, kuris atskleidžia tą Britanijos pusę, kurią retai matome, ir primena, kas mus jungia, o ne kas skiria.

Kristen Roupenian „Matau, kad nori“ (Alma Littera, 2019)

Tai dešimties neįprastų, tamsaus humoro ir lytiškumo bei galios žaidimų sąsajomis paženklintų apsakymų rinkinys, atspindintis šiuolaikinį moterų pasaulį, kuriame persipina malonumas ir skausmas, meilė ir išdavystė, neįpareigojantis seksas ir neapčiuopiama, gniuždanti, beveidė prievarta.

Ties realybės, fantazijos ir mistikos riba balansuojančios istorijos dažnai verčia jaustis nepatogiai, erzina, kelia nemalonius jausmus, bet kartu vilioja eiti į priekį, bent akies krašteliu pažvelgti į tamsiausią žmogaus asmenybės pusę ir atrasti joje savo šešėlių kontūrus.

Rosie Walsh „Vyras, kuris nepaskambino“ (Alma Littera, 2018)

E. O. Chirovici „Veidrodžių knyga“ (Alma Littera, 2017)

Vieną dieną Niujorke dirbančio literatūros agento Piterio Kaco rankose atsiduria rankraščio, pavadinto „Veidrodžių knyga“, ištrauka. Rankraštyje autorius Ričardas Flynas dėsto savo prisiminimus iš studijų laikų, pasakoja apie meilę studentei Lorai Beins ir pažintį su garsiu Prinstono universiteto psichologijos profesoriumi Džozefu Videriu. Vieną 1987 m. gruodžio naktį profesorius žiauriai nužudomas savo namuose. Nusikaltimą tyrusiems policininkams taip ir nepavyko aptikti žudiko, byla iki šiol neišaiškinta. Tačiau Ričardas savo rankraštyje užsimena, kad yra pasirengęs įvardyti tikruosius nusikaltėlius.

Piteris Kacas nekantriai laukia žadėto knygos tęsinio, bet… taip ir nesulaukia. Galiausiai paaiškėja, kad Ričardas mirė, o jo rankraštis mįslingai dingo. Vis dėlto Piteris nepasiduoda. Pasitelkęs į pagalbą žurnalistą Džoną Kelerį, jis mėgina surasti knygoje minimus asmenis ir jų padedamas išsiaiškinti tiesą. Tačiau netrukus paaiškėja, kad šioje istorijoje nėra vienos tiesos, nes liudininkų prisiminimai yra subjektyvūs ir nepatikimi. Pasiklydę prieštaringos informacijos sraute tyrėjai nuleidžia rankas.

Galbūt kai kurioms istorijoms tiesiog lemta likti neparašytoms? Tačiau įsibėgėjęs prisiminimų kamuolys nebegali sustoti, tad meilės, neapykantos ir mirties veidrodžiuose ryškėja nauji atspindžiai.

Monica McInerney „Lemtingas laiškas“ (Alma Littera, 2017)

Trisdešimt metų kalėdiniai Andželos Gilespi laiškai, siunčiami šeimai ir draugams visame pasaulyje, pasakojo apie šeimos laimėjimus ir džiaugsmus, tryško puikia nuotaika. Bet šiemet Andžela nustebina visus ir save pačią – parašo tiesą.

Pasirodo, Gilespių šeima ne tokia ideali, kaip apie ją pasakodavo Andžela. Jos vyras išgyvena amžiaus vidurio krizę. Suaugusios dukterys atsidūrusios bėdoje. O jaunėlis sūnus visą laiką kalbasi su įsivaizduojamu draugu.

Andžela vis dažniau prisimena, ką buvo patyrusi iki santuokos ir motinystės (ir svajoja, kas iš to galėtų išeiti), tikrasis gyvenimas jai ima rūpėti vis mažiau… Vis dėlto svajoti reikia atsargiau…

Gilespių šeima mėgina švelninti negailestingai atviro laiško pasekmes, bet nutinka siaubingas įvykis, ir jie priversti imtis ryžtingų priemonių… Pirmiausia – susivienyti!

Clare Mackintosh „Leidau tau išeiti“ (Alma Littera, 2016)

Tamsa, liūtis, automobilis… Tą tragišką lapkričio vakarą jos gyvenimas subyra į šipulius. Bėgdama nuo nesiliaujančių košmarų, moteris nusprendžia viską pradėti iš naujo. Bet net persikėlus į nuošalų kotedžą prie jūros sielvartas ir prisiminimai neapleidžia. Ji iš visų jėgų kabinasi į naują gyvenimą, dar nežinodama, kad praeitis vis tiek pasivys ir teks akis į akį susidurti su senais košmarais.

Detektyvas Rėjus Stivensas kaip įmanydamas stengiasi padėti skausmo ir kaltės kamuojamai moteriai, nors avarijos byla, atrodo, slysta iš rankų, ją tiriant nėra už ko užsikabinti. Iš paskutiniųjų bandydamas rasti nusikaltėlį, jis peržengia ne tik profesines, bet ir asmenines ribas. Ar pavyks rasti tiesą? Ar pavyks pabėgti nuo košmarų? O svarbiausia – ar buvo įmanoma išvengti lemtingos tragedijos?

Visi atsakymai – išmoningų siužeto vingių kupiname psichologiniame detektyve „Leidau tau išeiti“, kuris nė akimirkos neleis atsiplėšti iki pat paskutinio puslapio.

Jandy Nelson „Padovanosiu tau saulę“ (Alma Littera, 2015)

Džudė ir jos brolis Nojus – itin artimi dvyniai. Jie konkuruoja dėl visko, bet kartu jų ryšys ypatingas.

Trylikametis Nojus – įsimylėjęs vienišius, kuris nuolat piešia ir svajoja įstoti į menų mokyklą, o bebaimė Džudė skrieja su banglente, šokinėja nuo uolų ir dažosi lūpas ryškiai raudonai.

Bet po trejų metų Džudė ir Nojus beveik nesikalba. Nutiko kažkas, dėl ko dvynių keliai išsiskyrė…

Knygoje kiekvienas iš dvynių pasakoja savo istoriją. Džudė ir Nojus nesupranta, kad jų pasakojimai tėra viena istorijos pusė.

Jennifer Echols „Meilės istorija“ (Alma Littera, 2015)

Erina Blekvel svajojo studijuoti kūrybinį rašymą Niujorke. Dėl to iki išnaktų triūsia kavinėje ir neišlaidauja. Turtinga valdingo būdo močiutė norėjo, kad vaikaitė studijuotų verslą ir perimtų šeimos žirgyną, bet Erina pasipriešino. Taip pažadėtasis palikimas atiteko beprotiškai patraukliam žirgų prižiūrėtojui Hanteriui. Erinai skaudu dėl močiutės nuosprendžio, tačiau tik toli nuo namų jos nepersekioja tragiško įvykio šešėliai.

Universitete prie Erinos rašymo grupės netikėtai prisideda žavusis Hanteris. Vaikinas, perskaitęs pirmąjį Erinos rašinį, apstulbsta: mergina rašo apie jį! Hanteris nelieka skolingas ir į Erinos istoriją atsako savo tekstais – intriguojančiais kūrinėliais, kurie visai grupei sužadina smalsumą ir pripildo Erinos širdį nepaaiškinamo virpuliuko.

Užsiplieskia ugningų žinučių mūšis, pamažu įaudrindamas abu jaunuolius. Ar tekstai virs meilės istorija? O gal subliūkš it spalvingi muilo burbulai, palietę pilką žemę?