Pastaruoju metu vis pasirodo naujų leidinių apie kūrybiškumo ugdymą, tad atrodytų keista, kodėl rašau apie Julios Cameron knygą „Kūrėjo kelias“ (angl. “The Artist’s Way“). Nors ši knyga pirmąsyk išleista 1992 m. (lietuviškas vertimas pasirodė 2014 m.), bet vis dar tebėra populiari ir aktuali.

„Kūrėjo kelias“ skirtas norintiems kurti, trokštantiems gyvastingesnės būties, ieškantiems savęs. Kažkur girdėta? Išties kai kurios knygos mintys gali pasirodyti skaitytos vėliau parašytuose tekstuose, girdėtos kūrybiškumo mokymuose ar saviugdos seminaruose. Bet „Kūrėjo kelio“ nepavadinčiau eiliniu saviugdos vadovėliu. Ši knyga skirta norintiems kurti plačiąja prasme – knygas, paveikslus, fotografijas ar akmenukų mozaikas ant smėlio. Kūrybinė saviraiška – kiekvieno mūsų asmenybės esmė ir išsipildžiusio gyvenimo prielaida. Visi esame kūrybingi, tik savaip. Kūryba – tai ne tik literatūra, muzika, dailė, skulptūra, šokis ar vaidyba. Tai gali būti bet kas, kas tik išlaisvina vaizduotę ir leidžia patekti į flow būseną.

Dėl pačių įvairiausių priežasčių šis kūrybingumas neretai taip ir lieka neišsipildęs. Knygoje Cameron analizuoja, kaip atverti nuslopintą kūrybos versmę, kokios galimos kūrybinio bloko priežastys, su kokioms klaidingomis nuostatomis ar baimėmis reikia dirbti, kaip išgirsti savo – kūrėjo – balsą. Kertinė knygos ašis – dvylikos savaičių programa, kuri, kaip teigia autorė, padės išsivaduoti iš kurti trukdančių nuostatų.

Ryto puslapiai  

„Kūrėjo kelio“ metodika yra nesudėtinga. Knyga suskirstyta į dvylika skirsnių, atitinkančių dvylika savaičių – būtent tiek laiko trunka kursas. Kiekviename skirsnyje pateikiama savaitės užduočių, bet pagrindiniai darbo su šia knyga elementai yra du – ryto puslapiai ir pasimatymas su kūrėju.

Kas rytą vos prabudus reikia prirašyti tris puslapius teksto, būtinai ranka. Tai vadinamasis laisvasis rašymas, kai išliejama viskas, kas tuo metu tūno galvoje ir galbūt neleidžia kurti. Ryte vos prabudus lengviau pagauti ir užfiksuoti save tikriausią, kai dar dar neįsijungę įprastinės gynybos sistemos.

Ši rašymo praktika atliepia Natalie Goldberg knygos „Apie rašymą“ mintis. Goldberg taip pat kalba apie rašymą ranka, per mėnesį sakosi prirašanti vieną blonknotą, rašymo baimę ir atidėliojimą nugalinti kiekybės siekiu. Cameron rytinis rašymas skiriasi tuo, kad pretenzijų į literatūrą čia nėra. Šis rašymas vertingas tik sau ir tik tą akimirką. Išrašomos baimės, kasdienė savigaila, skundai, pavydas, nuoskaudos. Išrašomos, kad būtų lengviau kvėpuoti ir liautis ieškojus kliūčių kurti. Ryto puslapiai tampa terapija. Rašymo patirtys gali labai skirtis: vizualinių menų atstovas į ryto puslapius žvelgs kitaip, nei literatas. Nėra teisingo būdo rašyti šiuos puslapius, sako Cameron, kaip ir nėra teisingų būdų kurti. Tą būdą kiekvienas atrandame sau.

Pasimatymas su kūrėju

Antrasis metodikos elementas yra pasimatymas su kūrėju – kitaip tariant, pasimatymas su savimi. Kas savaitę raginama pakviesti save į pasimatymą – ar tai būtų muziejus, paroda, blusturgis, galerija, paplūdimys, ilgas pasivaikščiojimas senamiesčio gatvėmis, o gal valanda knygyne uodžiant naujų knygų kvapą. Būtinai vienam, be jokios kompanijos, kad būtų galima sutelkti dėmesį į save.

Tai laikas, skirtas sau, laikas semtis įkvėpimo, ištrūkti iš rutinos, laikas žaisti. Kartais laiko sau rasti taip sunku, kad net keista: ar tikrai neturime laiko, o gal pasąmoningai nenorime rasti?

Knyga kaip leidimas kurti

Pirmąsyk „Kūrėjo kelią“ perskaičiau prieš trejus metus paskatinta raginimų, kad ši knyga pakeis mano gyvenimą. Dvylika savaičių sąžiningai rašiau ryto puslapius, o štai kūrybinius pasimatymus kiek galėdama atidėliodavau. Sunkiausia būdavo įsiteigti, kad turiu laiko, kad esu verta erdvės kūrybiniam polėkiui. Kartais galvoju, kad tik dėl ryto puslapių gebėjau užbaigti savo knygą „Tylos istorija“. Rašant šį kūrinį kamavo daug abejonių, o jas išliejusi į dienoraštinius puslapius galėjau kurti toliau.

Rašau jau daug metų ir turėčiau būti sukaupusi patirties, kaip rašyti (ir kaip nerašyti), bet šioje knygoje radau ir naujų minčių, ir patvirtinimų, ir įkvėpimo. Kad ir kiek knygų būtum parašęs, galbūt visuomet išlieka pirmo puslapio ir pirmo sakinio baimė. Tokiu atveju gali praversti eksperimentai – kad ir su „Kūrėjo keliu“. Bet koks eksperimentas yra geriau už sąstingį – tiek kūryboje, tiek gyvenime. Cameron knyga yra leidimas būti kūrybiškam, leidimas tiesiog būti – kartais tą leidimą norisi išgirsti iš naujo.

Neseniai „Kūrėjo kelią“ perskaičiau dar sykį – kad pasijusčiau su savo abejonėmis ir baimėmis nesanti viena. Kad iš naujo suprasčiau, jog pasaulis pilnas kūrėjų ir norinčiųjų kurti, tų, kurie bijo, nepasitiki, sėdi prie tuščio lapo laukdami stebuklo. Ir jiems, ir man paprastos, bet veiksmingos Cameron knygos žinutės gali tapti postūmiu. Esti žmonių, kurie ryto puslapius tęsia visą gyvenimą – tai tampa kūrybine ir dvasine praktika, nemokamu ilgalaikės psichoterapijos pakaitalu. Būtų įdomu sužinoti, kaip šie puslapiai paveikė jų gyvenimą.

O jūs ar bandėte gyventi su „Kūrėjo keliu“?

 

Cameron, Julia. The Artist’s Way. – Pan Books, 1995 / Cameron, Julia. Kūrėjo kelias. – Alma Littera, 2014

 

“Leap, and the net will appear.”

“Pray to catch the bus, then run as fast as you can.” 

“No matter what your age or your life path, whether making art is your career or your hobby or your dream, it is not too late or too egotistical or too selfish or too silly to work on your creativity.” 

“But do you know how old I will be by the time I learn to really play the piano / act / paint / write a decent play?“
Yes . . . the same age you will be if you don’t.” 

“Progress, not perfection, is what we should be asking of ourselves.” 

“There is no such thing as being done with an artistic life. Frustrations and rewards exist at all levels on the path.”