Kartą vienas amerikietis neatsargiai pasiteiravo, apie ką rašau disertaciją. Po mano ilgo ir entuziastingo pasakojimo jam neliko nieko kito, tik mandagiai perskaityti vieną pasiūlytų knygų. „Na, kaip?“ – paklausiau mudviem susitikus kitą kartą. Amerikietis mindžiukavo, mykė, galiausiai išstenėjo: „Man šiaip patiko, bet… O jis ten tipo rimtai? Nesupratau, ar čia tiesa, ar jis viską tik išsigalvojo?“

Pasiūlyta knyga buvo Viktoro Pelevino pirmojo romano „Omon Ra“ angliškas vertimas, o amerikiečio reakcija atspindi apskritai vakariečių požiūrį į šiuolaikinę Rusiją. Net ir dabar stebėdami siautėjantį V. Putiną jie mindžiukuoja, mandagiai mykia ir galiausiai ima stebėtis: „O tai jis ten tipo rimtai?“

Rašantieji apie šiuolaikinę Rusiją rizikuoja nuslysti į kraštutinumus: kūriniai tampa arba itin politizuoti, dėl greitos įvykių kaitos sumenkėja jų išliekamoji vertė, arba apolitiški, sentimentalūs ir prėski. Peteris Pomerantsevas knygoje „Nothing is True and Everything is Possible: The Surreal Heart of the New Russia“ V. Putino vardo beveik niekad nemini. Bet autoriaus pozicija aiški nuo pirmųjų eilučių. Jo piešiama naujoji Rusija atsiskleidžia visomis savo žaizdomis: korupcijos bedugne ir profesionalių žudikų filosofija, Kremliaus lėlių teatro režisierių cinizmu ir milijardierius medžiojančių provincijos merginų svajonėmis. Posovietinės diktatūriškos erdvės spindesiu ir skurdu. Istorijos dėliojamos tarsi šiuolaikinės Rusijos koliažas, lakoniškas, įtaigus pasakojimas įsuka, įtraukia ir šiurpina.

Maskvoje gyvenusiam ir dirbusiam britų prodiuseriui darbas televizijoje atvėrė visas įmanomas duris, kurios kitu atveju būtų likusios uždarytos. Simboliška, kad Pomerantsevas dirbo televizijoje: TV Rusijoje prilygsta religijai, o gal ir daugiau; ji ne tiek vaizduoja, kiek konstruoja realybę (skaitant Pomerantsevo knygą, norom nenorom į galvą ateina Pelevino „Generation P“).

Dviguba tapatybė – Pomerantsevas gimė Kijeve, bet augo Britanijoje – padovanojo jam galimybę prisiliesti prie tokių personažų ir istorijų, kurios taip ir būtų likusios nepasiekiamos, jei jis būtų „tik“ rusas ar „tik“ britas. Beje, tos istorijos neretai tokios absurdiškos, kad atrodo netiesa; atrodo, jis viską tik išsigalvojo. Sveiki atvykę į naująją Rusiją, kur viskas netiesa ir viskas įmanoma.

“Whenever twenty-first-century Russian culture looks for a foundation it can build itself from, healthy and happy, it finds the floor gives way and buries it in soil and blood. When the Ostankino channels launch the Russian version of the British TV show Greatest Britons, renamed Name of Russia, it’s meant to be a straightforward PR project to boost the country’s patriotism. The audiences across the nation are to vote for Russia’s greatest heroes. But as the country starts to look for its role models, its fathers, it turns out that every candidate is a tyrant: Ivan the Terrible, founder of Russia proper in the sixteenth century and the first tsar; Peter the Great; Lenin; Stalin. The country seems transfixed in adoration of abusive leaders. When the popular vote starts to come in for Name of Russia, the producers are embarrased to find Stalin winning. They have to rig the vote so that Alexander Nevsky, a near-mythical medieval warrior knight, born, we think, in 1220, can win.” (111-112)

Taikli, ryški ir skaudžiai atvira – knyga „Nothing is True and Everything is Possible“ yra geras skaitinys bandantiems suprasti šalį, kurios protu suvokti, kaip rašyta dar devynioliktajame amžiuje, kartais atrodo neįmanoma.

Trumpą ištrauką galite paskaityti čia.

Pomerantsev Peter. Nothing is True and Everything is Possible: The Surreal Heart of the New Russia. Public Affairs, 2014.