literatūra

Bernardine Evaristo: „Pasakoju istorijas, kurios lieka nepapasakotos“

evaristoKai dar nežinojau, kad gausiu pasiūlymą versti Bernardine Evaristo romaną „Mergaitė, moteris, kita“, pavarčiusi jį knygyne padėjau atgal. Nesudomino nei romano stilistinė forma, nei užrašai ant galinio viršelio. Turbūt nemažai skaitytojų gali kaip ir aš pavartę šią knygą padėti atgal pamanę, kad tai – ne jiems. Bet paradoksas tas, kad Evaristo rašo apie mus labiau, nei galime įsivaizduoti. Skaityti toliau →

Sapnuoti sniegą

Mitas, kad inuitai turi penkiasdešimt žodžių sniegui įvardyti, neseniai perskaičiau straipsnyje. Straipsnio autorius gilinosi į lingvistines inuitų kalbų subtilybes, o aš galvojau apie sniegą. Pastaruoju metu per dažnai jį sapnuoju: baltuma užlipintus langus, tylą, stojančią rytais, kai be pertrūkio sninga, upe plaukiantį ižą, Vilniaus kiemsargių sukastus sniego kalnus ant šaligatvių. Sapnuoju pirštines, kurias mums, vaikams, prisiūdavo prie gumos ir perkišdavo per palto rankoves, kad nepamestume. Sapnuoju sniego angelus, bet šiuos turbūt išsigalvoju – atmintis suklastoja prisiminimus, kad būtų dailūs, kinematografiški. Sapnuoju eglišakių kvapą ant sniego, nesibaigiančias laidotuves, mat anuomet atrodė, kad žmonės gimdo vaikus vasarą, o miršta žiemą. Ir vėl sapnuoju sniego tylą, krentu į ją tarsi į bedugnį šulinį, sapne randu penkiasdešimt žodžių jai įvardyti, bet atsibundu juos jau pamiršusi. Skaityti toliau →

Kokia kalba sapnuoja emigrantai?

what-language-do-i-dream-inGimiau dvikalbėje šeimoje. Rašau knygas lietuviškai, nors šia kalba kartais ištisomis dienomis neištariu nė žodžio. Su vyru bendraujame angliškai – mums abiem ne gimtąja kalba. Aš – tik viena iš daugelio gyvenančių tarp dviejų, trijų ar daugiau kalbų, kurie prabudę ne iškart prisimena, kokia kalba skambėjo jų sapnuose. „Kokia kalba aš sapnuoju?“ (“What Language Do I Dream In?”) – taip pavadinta ir naujoji Elenos Lappin knyga. Skaityti toliau →

Absurdo kronikos

Nothing is True_PomerantsevKartą vienas amerikietis neatsargiai pasiteiravo, apie ką rašau disertaciją. Po mano ilgo ir entuziastingo pasakojimo jam neliko nieko kito, tik mandagiai perskaityti vieną pasiūlytų knygų. „Na, kaip?“ – paklausiau mudviem susitikus kitą kartą. Amerikietis mindžiukavo, mykė, galiausiai išstenėjo: „Man šiaip patiko, bet… O jis ten tipo rimtai? Nesupratau, ar čia tiesa, ar jis viską tik išsigalvojo?“ Skaityti toliau →

Romanas, kurio niekas nesitikėjo

The Signature of All ThingsAnkstesniame įraše minėta, kaip viena rašytoja pakeitė salos gyvenimą. O ar gali visame pasaulyje išpopuliarėjusi ir Holivudo filmu virtusi knyga tapti prakeikimu pačiai rašytojai? Galbūt – jei jos kūrybinės ambicijos siekia daugiau nei tapti nusivylusių vidutinio amžiaus moterų dvasine vadove. Skaityti toliau →