Kito pasaulio ilgesys

DSC04686Kalba, pasakyta atsiimant Jurgos Ivanauskaitės premiją

Tą dieną, kai sužinojau, kad „Anglų kalbos žodynas“ nominuotas Jurgos Ivanauskaitės premijai, sudaužiau veidrodį. Žvelgiau į įtrūkimus, baugiai simetriškai išraižiusius jo paviršių, ir galvojau apie septynerius metus nelaimių, kurie, pasak prietarų, manęs laukia. Miglotai prisiminiau būdus, kaip nuo jų apsisaugoti. Įmesti sudužusį veidrodį į upokšnį, tekantį pietų kryptimi. Naktį šuke paliesti antkapį. Palaidoti veidrodžio šukes giliai žemėje, kur piktosios dvasios negalėtų jų rasti, ir tai padaryti naktį be mėnesienos, kad mano atvaizdas nebūtų palaidotas kartu su šukėmis. Skaityti toliau

Savas kambarys

Photo by Nicolas Solerieu on UnsplashMoteriai, kuri nori rašyti, reikia turėti pinigų ir savą kambarį. Šiuos Virginios Woolf žodžius prisiminiau vieną birželio popietę, kai už lango plieskė karštis, Vilnius tirpo ir liejosi akyse, slėpėsi kondicionuojamose patalpose ir Bernardinų sodo šešėliuose. Praėjus beveik šimtui metų nuo V. Woolf esė „Savas kambarys“ pasirodymo, biure, kur prie ovalaus stalo sėdime penkiese – notarė, vertėjas, nekilnojamojo turto agentas, mano vyras ir aš, – galvoju, kodėl savas kambarys tebeatrodo tokia prabanga. Užsiminusi, kad nori turėti savą kambarį, kuriame galėtum rašyti, vis dar rizikuoji sulaukti komentarų, kad per daug nori, kam tau tiek vietos. Notarė garsiai skaito dokumentą, o aš mintyse regiu savo kambarį – tą, kurį netrukus parduosiu. Skaityti toliau

Naujausias Lauren Groff romanas „Matrix“ – odė kūrybos galiai

matrixAmerikiečių rašytoja Lauren Groff žinoma kaip nenuspėjama kūrėja, skaitytojus stebinanti itin įvairiais tekstais. Lietuviškai iki šiol buvo išleisti du jos kūriniai: tamsius santuokos klodus atveriantis romanas „Moiros ir Furijos“ (vertė Aistė Kvedaraitė-Nichols) ir gaivališka energija alsuojantis apsakymų rinkinys „Florida“ (vertė Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė). Ką tik lietuviškai pasirodęs mano išverstas naujausias Lauren Groff romanas „Matrix“, išleistas leidyklos „Baltos lankos“, darsyk paliudija, kad autorė nėra iš tų kūrėjų, kurie visą gyvenimą rašo tą patį tekstą, tik skirtingomis knygomis. Groff ieško savitų, rezonuojančių istorijų, eksperimentuoja su kalba ir teksto melodija, nebando įtikti skaitytojams atpažįstamumu. Skaityti toliau

Bernardine Evaristo: „Pasakoju istorijas, kurios lieka nepapasakotos“

evaristoKai dar nežinojau, kad gausiu pasiūlymą versti Bernardine Evaristo romaną „Mergaitė, moteris, kita“, pavarčiusi jį knygyne padėjau atgal. Nesudomino nei romano stilistinė forma, nei užrašai ant galinio viršelio. Turbūt nemažai skaitytojų gali kaip ir aš pavartę šią knygą padėti atgal pamanę, kad tai – ne jiems. Bet paradoksas tas, kad Evaristo rašo apie mus labiau, nei galime įsivaizduoti. Skaityti toliau

Sapnuoti sniegą

Mitas, kad inuitai turi penkiasdešimt žodžių sniegui įvardyti, neseniai perskaičiau straipsnyje. Straipsnio autorius gilinosi į lingvistines inuitų kalbų subtilybes, o aš galvojau apie sniegą. Pastaruoju metu per dažnai jį sapnuoju: baltuma užlipintus langus, tylą, stojančią rytais, kai be pertrūkio sninga, upe plaukiantį ižą, Vilniaus kiemsargių sukastus sniego kalnus ant šaligatvių. Sapnuoju pirštines, kurias mums, vaikams, prisiūdavo prie gumos ir perkišdavo per palto rankoves, kad nepamestume. Sapnuoju sniego angelus, bet šiuos turbūt išsigalvoju – atmintis suklastoja prisiminimus, kad būtų dailūs, kinematografiški. Sapnuoju eglišakių kvapą ant sniego, nesibaigiančias laidotuves, mat anuomet atrodė, kad žmonės gimdo vaikus vasarą, o miršta žiemą. Ir vėl sapnuoju sniego tylą, krentu į ją tarsi į bedugnį šulinį, sapne randu penkiasdešimt žodžių jai įvardyti, bet atsibundu juos jau pamiršusi. Skaityti toliau

Kokia kalba sapnuoja emigrantai?

what-language-do-i-dream-inGimiau dvikalbėje šeimoje. Rašau knygas lietuviškai, nors šia kalba kartais ištisomis dienomis neištariu nė žodžio. Su vyru bendraujame angliškai – mums abiem ne gimtąja kalba. Aš – tik viena iš daugelio gyvenančių tarp dviejų, trijų ar daugiau kalbų, kurie prabudę ne iškart prisimena, kokia kalba skambėjo jų sapnuose. „Kokia kalba aš sapnuoju?“ (“What Language Do I Dream In?”) – taip pavadinta ir naujoji Elenos Lappin knyga. Skaityti toliau

Absurdo kronikos

Nothing is True_PomerantsevKartą vienas amerikietis neatsargiai pasiteiravo, apie ką rašau disertaciją. Po mano ilgo ir entuziastingo pasakojimo jam neliko nieko kito, tik mandagiai perskaityti vieną pasiūlytų knygų. „Na, kaip?“ – paklausiau mudviem susitikus kitą kartą. Amerikietis mindžiukavo, mykė, galiausiai išstenėjo: „Man šiaip patiko, bet… O jis ten tipo rimtai? Nesupratau, ar čia tiesa, ar jis viską tik išsigalvojo?“ Skaityti toliau

Romanas, kurio niekas nesitikėjo

The Signature of All ThingsAnkstesniame įraše minėta, kaip viena rašytoja pakeitė salos gyvenimą. O ar gali visame pasaulyje išpopuliarėjusi ir Holivudo filmu virtusi knyga tapti prakeikimu pačiai rašytojai? Galbūt – jei jos kūrybinės ambicijos siekia daugiau nei tapti nusivylusių vidutinio amžiaus moterų dvasine vadove. Skaityti toliau