Kokia kalba sapnuoja emigrantai?

what-language-do-i-dream-inGimiau dvikalbėje šeimoje. Rašau knygas lietuviškai, nors šia kalba kartais ištisomis dienomis neištariu nė žodžio. Su vyru bendraujame angliškai – mums abiem ne gimtąja kalba. Aš – tik viena iš daugelio gyvenančių tarp dviejų, trijų ar daugiau kalbų, kurie prabudę ne iškart prisimena, kokia kalba skambėjo jų sapnuose. „Kokia kalba aš sapnuoju?“ (“What Language Do I Dream In?”) – taip pavadinta ir naujoji Elenos Lappin knyga.

Užburianti, šilta, nostalgiška: apie savosios kalbos paieškas, apie migraciją iš Rusijos į Europą, iš Europos į Šiaurės Ameriką ir atgal, apie šeimos paslaptis ir takią tapatybę. Apie vaikystę, paauglystę ir brandą – skirtingus gyvenimo tarpsnius, nužymėtus skirtingomis kalbomis. Apie ilgesį tos kalbos ir tos šalies, kuri galėtų tapti namais, apie žinojimą, kad tokių namų nebėra, o gal niekada ir nebuvo.

Knygos autorės Elenos Lappin biografija nusidriekia per kelias šalis ir net žemynus. Gimė Rusijoje, vaikystėje kartu su motina išvyko į Čekiją, kur jau buvo apsistojęs įtėvis. Vėliau šeima persikėlė į Vokietiją. Lappin gyveno Izraelyje, Šiaurės Amerikoje, galiausiai su vyru ir vaikais įsikūrė Londone. Ji kalba penkiomis kalbomis – rusų, čekų, vokiečių, hebrajų, anglų; „penkios kalbos beieškant autoriaus“, jos pačios žodžiais. Rašo angliškai – kalba, išmokta vėliausiai, rašymui pasirinkta lyg ir atsitiktinai, nors vėliau išaiškėja, kad tai yra jos tikrojo tėvo gimtoji kalba.

Švelniai, tarsi braukdama pirštų galiukais, Lappin pasakoja apie tai, ką reiškia augti keliose kalbose, keliose kultūrose, rašyti literatūros kūrinius ne gimtąja, o pasirinktąja kalba. Knyga „Kokia kalba aš sapnuoju?“ – tiems, kurie bent kartą buvo išvykę, pasiklydę tarp kalbų, šalių, žemynų. Tarp eilučių – žinojimas, kad sprendimas neatšaukiamas:

„All émigrés have the same basic story to tell: there is that small death when they leave their home country, there is that short-lived euphoria when it looks like they’ve been blessed with a chance to rewrite their script in a free society, and then comes the life-long sadness once they realize that they have made an irreversible choice to cut themselves off from their roots. They can appear successful and lead exciting lives – but they will always feel like second-class citizens, wherever they are. And that huge void inside will never, ever be filled.“ (295 psl.)

Su žeme, iš kurios atvyko, emigrantus sieja kalbos ryšiai, bet galiausiai ir jie apdulkėja, nenaudojami virsta egzotišku praeities reliktu. Vieni rašytojai emigravę ima rašyti kita kalba (V. Nabokovas galiausiai tampa angliškai rašančiu amerikiečių rašytoju, vėlesnieji M. Kunderos kūriniai parašyti prancūzų kalba), kiti rašo gimtąja kalba, nors geografiškai nuo jos nutolę. Elena Lappin rašo anglų kalba – ne gimtąja ir net ne antrąja. Anglų kalba – pasiskolintoji, „a language I was lucky enough to be able to choose, after not finding a home in any of my other linguistic shelters. It is a borrowed language, a gift and a treasure.“ (299 psl.) Tai kalba, kuria autorė galiausiai ryžtasi rašyti literatūros kūrinius: „As a writer, I died when my parents decided to emigrate, and I knew it. And then came the miracle of being reborn in English.“ (299 psl.) Rašymas ne gimtąja kalba – ir savęs perkūrimas, ir atradimas iš naujo, šuolis į nežinomybę.

Elenos Lappin dėmesys tekstui neišduoda, kad autorė rašo pasiskolinta kalba. Jos meilė kalbai įkvepia ir padrąsina. Jei tik visi būtume dvikalbiai, trikalbiai, daugiakalbiai; gal tada mažiau dėmesio kreiptume į kalbų skirtumus ir daugiau – į panašumus. Gal tada suprastume, kad visi sapnuojame ta pačia kalba.

Elena Lappin. What Language Do I Dream In? Virago, 2016.

Kategorijos:Apie gyvenimą svetur, Apie literatūrą

Žymos:, , , , ,

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s