Gimiau dvikalbėje šeimoje. Rašau knygas lietuviškai, nors šia kalba kartais ištisomis dienomis neištariu nė žodžio. Su vyru bendraujame angliškai – mums abiem ne gimtąja kalba. Aš – tik viena iš daugelio gyvenančių tarp dviejų, trijų ar daugiau kalbų, kurie prabudę ne iškart prisimena, kokia kalba skambėjo jų sapnuose. „Kokia kalba aš sapnuoju?“ (“What Language Do I Dream In?”) – taip pavadinta ir naujoji Elenos Lappin knyga. Skaityti toliau
knyga
Sandra Bernotaitė: „Rašytojas yra tarsi archeologas“
Jau aštuonerius metus Melburne gyvenanti ir kurianti rašytoja Sandra Bernotaitė pernai išleido trečiąją knygą „Dioniso barzda“. Netrukus pasirodys ir straipsnių apie kūrybinį rašymą rinkinys „Laisvojo rašymo elementai“, gimęs iš tinklaraščio grafomanija.com. Šiųmetėje Knygų mugėje autorė skaitys paskaitą apie kūrybinį rašymą. Nors Melburną nuo Sidnėjaus skiria ne toks jau didelis (australiškais mastais) atstumas, šįsyk pokalbis su Sandra vyko susirašinėjant – apie būsimą knygą ir paskaitą, apie personažus ir kūrybos ritualus, trumpai tariant – apie rašymo archeologiją. Skaityti toliau
„Déjà vu Vilnius“ – pasakojimas apie miestą, kurio nebėra
Mano kartai teko keista lemtis – gimti šalyje, kurios daugiau nebėra. Pradėti mokytis vaikščioti gatvėmis, kurios pervadintos kitais vardais. Pamatyti, kaip vieną ideologiją pakeičia kita, bet mokytojai lieka tie patys. Užaugti abejojant, ar išvis gali būti kas nors amžino. Perskaityti Peleviną ir Couplandą – abu originalo kalba. Išaugti miestą ir iš jo išvažiuoti. Juk vis tiek miesto, kuriame užaugome, nebėra. Skaityti toliau
Romanas, kurio niekas nesitikėjo
Ankstesniame įraše minėta, kaip viena rašytoja pakeitė salos gyvenimą. O ar gali visame pasaulyje išpopuliarėjusi ir Holivudo filmu virtusi knyga tapti prakeikimu pačiai rašytojai? Galbūt – jei jos kūrybinės ambicijos siekia daugiau nei tapti nusivylusių vidutinio amžiaus moterų dvasine vadove. Skaityti toliau
Akvilina Cicėnaitė 