Mitas, kad inuitai turi penkiasdešimt žodžių sniegui įvardyti, neseniai perskaičiau straipsnyje. Straipsnio autorius gilinosi į lingvistines inuitų kalbų subtilybes, o aš galvojau apie sniegą. Pastaruoju metu per dažnai jį sapnuoju: baltuma užlipintus langus, tylą, stojančią rytais, kai be pertrūkio sninga, upe plaukiantį ižą, Vilniaus kiemsargių sukastus sniego kalnus ant šaligatvių. Sapnuoju pirštines, kurias mums, vaikams, prisiūdavo prie gumos ir perkišdavo per palto rankoves, kad nepamestume. Sapnuoju sniego angelus, bet šiuos turbūt išsigalvoju – atmintis suklastoja prisiminimus, kad būtų dailūs, kinematografiški. Sapnuoju eglišakių kvapą ant sniego, nesibaigiančias laidotuves, mat anuomet atrodė, kad žmonės gimdo vaikus vasarą, o miršta žiemą. Ir vėl sapnuoju sniego tylą, krentu į ją tarsi į bedugnį šulinį, sapne randu penkiasdešimt žodžių jai įvardyti, bet atsibundu juos jau pamiršusi. Skaityti toliau
literatūra
Kokia kalba sapnuoja emigrantai?
Gimiau dvikalbėje šeimoje. Rašau knygas lietuviškai, nors šia kalba kartais ištisomis dienomis neištariu nė žodžio. Su vyru bendraujame angliškai – mums abiem ne gimtąja kalba. Aš – tik viena iš daugelio gyvenančių tarp dviejų, trijų ar daugiau kalbų, kurie prabudę ne iškart prisimena, kokia kalba skambėjo jų sapnuose. „Kokia kalba aš sapnuoju?“ (“What Language Do I Dream In?”) – taip pavadinta ir naujoji Elenos Lappin knyga. Skaityti toliau
Kaip gyventi kūrybiškai (ir nebijoti)
Šiemet išleista Elizabeth Gilbert knyga „Big Magic: Creative Living Beyond Fear“ („Didžioji magija: kūrybiškas gyvenimas be baimės“) – ne tiek apie kūrybinį rašymą, kiek apie gyvenimą kūrybiškai. Skaityti toliau
„Niujorko respublika“ – konkurso finale
Spalio pirmąją bus paskelbta knyga, laimėjusi Paauglių ir jaunimo literatūros konkursą. Priminsiu, kad laimėtoją rinko tiek komisija, tiek skaitytojai – paaugliai ir jaunimas. Skaityti toliau
Absurdo kronikos
Kartą vienas amerikietis neatsargiai pasiteiravo, apie ką rašau disertaciją. Po mano ilgo ir entuziastingo pasakojimo jam neliko nieko kito, tik mandagiai perskaityti vieną pasiūlytų knygų. „Na, kaip?“ – paklausiau mudviem susitikus kitą kartą. Amerikietis mindžiukavo, mykė, galiausiai išstenėjo: „Man šiaip patiko, bet… O jis ten tipo rimtai? Nesupratau, ar čia tiesa, ar jis viską tik išsigalvojo?“ Skaityti toliau
Kaip viena rašytoja pakeitė visos salos gyvenimą
Kai kone prieš dešimtį metų vieniša amerikietė pasirodė Ubudo (Ubud) miestelyje, vietiniai negalėjo nei įtarti, kad visiškai nepavojingai atrodanti šviesiaplaukė aukštyn kojomis apvers jų gyvenimą. Tai buvo rojaus pabaigos pradžia, tačiau Balio salos gyventojai tuomet to dar nežinojo. Skaityti toliau
Akvilina Cicėnaitė 