Kai vieną dieną išvyksiu iš Australijos, žinau, kurį adresą išsivešiu. Dvejus metus gyvenau ant vandenyno kranto, bet iki šiol sapnuoju potvynius. Sapnuoju ir cunamius, atplūstančius kaip mirtis – be perspėjimo, pasiglemžiančius pakrantės suoliukus, automobilius, kūdikių vežimėlius ir spalvotais megztukais apvilktus šunis. Dvejus metus užmigdavau sūpuojama vandenyno gausmo, neišverčiamo, nepaaiškinamo, gražiausio iš visų kalbų. Skaityti toliau
„Kūrėjo kelias“ – leidimas būti kūrybiškam
Pastaruoju metu vis pasirodo naujų leidinių apie kūrybiškumo ugdymą, tad atrodytų keista, kodėl rašau apie Julios Cameron knygą „Kūrėjo kelias“ (angl. “The Artist’s Way“). Nors ši knyga pirmąsyk išleista 1992 m. (lietuviškas vertimas pasirodė 2014 m.), bet vis dar tebėra populiari ir aktuali. Skaityti toliau
Kaip būti gera lietuve
Šią vasarą tapau vieno pokalbio liudininke – moterys kalbėjosi apie būtinybę mokyti svetur gyvenančius vaikus lietuviškai. Į kitą šalį nutekėjusi lietuvė mama guodėsi, kad nelietuviškoje aplinkoje sunku su vaikais bendrauti ne šalies, kurioje gyvenama, kalba. „Kaip čia taip – nemokėti lietuvių kalbos! – stebėjosi jos pašnekovė. – O jei vaikai grįš gyventi į Lietuvą? Juk nežinai, kas bus ateityje! Kalbą mokėti būtina!“ Skaityti toliau
Aukcionas, arba australiško namų pirkimo ypatumai
Sako, Australijos nacionalinis sportas yra regbis ir kriketas. Bet ne tik. Mėgstamiausia australų sporto šaka yra nekilnojamasis turtas. Ir pastaraisiais metais ši sporto šaka virto tikra beprotybe. Skaityti toliau
Žuvis ir balandis
Praėjusią savaitę kažkas galiniame namo kiemelyje nudobė balandį.
Rašau „kažkas“, nors iš tikro esu beveik tikra, kas. Nudobė ir paliko šalia katino durelių. Nereikia būti nei žmogiškosios, nei katiniškos prigimties ekspertu, kad suprastum, jog tai buvo nedidelė raina katytė. Skaityti toliau
Atsargiai, durys užsidaro
Nykstanti Lietuva; išvarytieji; emigravo kone ketvirtadalis Lietuvos. Naujienų portalų antraštės primena siaubo filmų pavadinimus. Visuomet atrodė, kad šie straipsniai – apie kitus, ne mane. Esu pusiau čia, pusiau kitur – išvykusi laikinai. Pasidalijusi. Rašau lietuviškai, todėl jaučiuosi gyvenanti Lietuvoje – per knygas. Bet neseniai, pamačiusi straipsnį apie savo knygą „Tylos istorija“ pažymėtą grotažyme #diasporosprofesionalai, su keista nuostaba supratau, kad tai – apie mane.
Prabyla „Tylos istorija“
Šiemetinėje Knygų mugėje pristatoma naujoji knyga „Tylos istorija“ – pirmasis romanas suaugusiems.
Baigiantis Pirmajam pasauliniam karui jauna mergina iš visų pamiršto Sniegų kaimo sutinka paslaptingą keleivį. Ją užburia skirtingų spalvų akys… Taip prasideda pasakojimas apie vienos šeimos keturių kartų moterų gyvenimą, nukeliantis į dvidešimtojo amžiaus pradžios Lietuvą, tarpukarį, skausmingus pokario laikus, sovietmečio skurdą ir pirmąjį nepriklausomybės dešimtmetį. Skaityti toliau
Kokia kalba sapnuoja emigrantai?
Gimiau dvikalbėje šeimoje. Rašau knygas lietuviškai, nors šia kalba kartais ištisomis dienomis neištariu nė žodžio. Su vyru bendraujame angliškai – mums abiem ne gimtąja kalba. Aš – tik viena iš daugelio gyvenančių tarp dviejų, trijų ar daugiau kalbų, kurie prabudę ne iškart prisimena, kokia kalba skambėjo jų sapnuose. „Kokia kalba aš sapnuoju?“ (“What Language Do I Dream In?”) – taip pavadinta ir naujoji Elenos Lappin knyga. Skaityti toliau
Sandra Bernotaitė: „Rašytojas yra tarsi archeologas“
Jau aštuonerius metus Melburne gyvenanti ir kurianti rašytoja Sandra Bernotaitė pernai išleido trečiąją knygą „Dioniso barzda“. Netrukus pasirodys ir straipsnių apie kūrybinį rašymą rinkinys „Laisvojo rašymo elementai“, gimęs iš tinklaraščio grafomanija.com. Šiųmetėje Knygų mugėje autorė skaitys paskaitą apie kūrybinį rašymą. Nors Melburną nuo Sidnėjaus skiria ne toks jau didelis (australiškais mastais) atstumas, šįsyk pokalbis su Sandra vyko susirašinėjant – apie būsimą knygą ir paskaitą, apie personažus ir kūrybos ritualus, trumpai tariant – apie rašymo archeologiją. Skaityti toliau
Žmogus su antklode
Ne taip seniai žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose ėmė plisti žinia apie Vilniuje gerai žinomo Kunigaikščio mirtį. Nežinau, kodėl tuomet prisiminiau Žmogų su antklode. Skaityti toliau
