Praėjusią savaitę kažkas galiniame namo kiemelyje nudobė balandį.
Rašau „kažkas“, nors iš tikro esu beveik tikra, kas. Nudobė ir paliko šalia katino durelių. Nereikia būti nei žmogiškosios, nei katiniškos prigimties ekspertu, kad suprastum, jog tai buvo nedidelė raina katytė. Skaityti toliau
Nykstanti Lietuva; išvarytieji; emigravo kone ketvirtadalis Lietuvos. Naujienų portalų antraštės primena siaubo filmų pavadinimus. Visuomet atrodė, kad šie straipsniai – apie kitus, ne mane. Esu pusiau čia, pusiau kitur – išvykusi laikinai. Pasidalijusi. Rašau lietuviškai, todėl jaučiuosi gyvenanti Lietuvoje – per knygas. Bet neseniai, pamačiusi straipsnį apie savo knygą „Tylos istorija“ pažymėtą grotažyme #diasporosprofesionalai, su keista nuostaba supratau, kad tai – apie mane.
Gimiau dvikalbėje šeimoje. Rašau knygas lietuviškai, nors šia kalba kartais ištisomis dienomis neištariu nė žodžio. Su vyru bendraujame angliškai – mums abiem ne gimtąja kalba. Aš – tik viena iš daugelio gyvenančių tarp dviejų, trijų ar daugiau kalbų, kurie prabudę ne iškart prisimena, kokia kalba skambėjo jų sapnuose. „Kokia kalba aš sapnuoju?“ (“What Language Do I Dream In?”) – taip pavadinta ir naujoji Elenos Lappin knyga. Skaityti toliau
Ne taip seniai žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose ėmė plisti žinia apie Vilniuje gerai žinomo Kunigaikščio mirtį. Nežinau, kodėl tuomet prisiminiau Žmogų su antklode. Skaityti toliau
Tęsinys. Ankstesnę dalį skaitykite čia.
Karščiausia zelandiečių svajonė išsipildė – „The All Blacks“ laimėjo pasaulio regbio čempionato auksą. Čempionatas nudažė salos gyvenimą pačiomis ryškiausiomis spalvomis. Bet galiausiai ir jis baigėsi. Žūtbūt reikėjo pakaitalo šiai visuotinei karštligei. Skaityti toliau
Tęsinys. Ankstesnę dalį skaitykite čia.
– O tu ar gauni pašalpą? – klausia smulkutė nenusakomo amžiaus moteris, vilkinti gerokai per didelį apsiaustą. Su juo atrodo kaip Coliukė, ką tik iškrausčiusi mamos spintą. Masyvus gobtuvas dengia jos galvą ir meta šešėlį ant tamsių paakių. Skaityti toliau
Tęsinys. Ankstesnę dalį skaitykite čia.
Prieš apsigyvenant Naujojoje Zelandijoje, mano mėgstamiausias sportas buvo bėgiojimas nuo savęs. Regbis viską pakeitė. Pakako pirmą kartą pamatyti pasaulio regbio čempionato rungtynes. Skaityti toliau
Tęsinys. Ankstesnę dalį skaitykite čia.
Vaikystėje man atrodė, kad kitoje žemės rutulio pusėje gyvenimas verda aukštyn kojomis. Kelionė aplink pasaulį rodėsi įmanoma tik Žiulio Verno romane. Apsigyvenus Pietų pusrutulyje teko priprasti, kad žiemos šventės čia išties vyksta atvirkščiai. Aukštyn kojomis. Skaityti toliau
Tęsinys. Ankstesnę dalį skaitykite čia.
Ne vien tik Tania pastebėjo atotrūkį tarp kruopščiai kuriamo svajonių šalies įvaizdžio ir realybės. Tai iš dalies patvirtina ir vietinių studentų apklausos. Viena vertus, studentai teoriškai žino, kokie žodžiai asocijuojasi su Naująja Zelandija: tai švari, žalia, graži šalis, plačios erdvės ir laimingi žmonės. Kita vertus, kasdienis jų gyvenimas neturi nieko bendra su šiuo populiarinamu įvaizdžiu. Skaityti toliau
Tęsinys. Ankstesnę dalį skaitykite čia.
Kokių savybių reikia naujakuriams, siekiantiems įsikurti svetimoje žemėje? Pasak ne taip seniai sukurtų legendų, pirmieji atvykėliai buvo drąsūs, ryžtingi ir beatodairiški – būtent to reikėjo laukinei žemei „sutramdyti“. Skaityti toliau
